Dostojevskis šiame romane nagrinėja nusikaltėlio psichologiją, taigi, kas dar tik ketinate skaityti šį kūrinį, žinokite, kad rasite daug pamąstymų. Pagrindinis veikėjas Raskolnikovas kartais žavėjo savo protu ir įžvalgumu, bet nervino jo amžinas mėtimasis, jo nežinojimas kaip pasielgti, kone pamišimas dėl padaryto nusikaltimo. Įpusėjusi knygą nežinojau- patinka man ji ar ne. Tačiau dabar galvoju, kad visos tos valandos, skaitant šią knygą, nebuvo veltui praleistos. Iš pradžių apsidžiaugiau, nes pirmąją dieną perskaičiau ~50 psl per valandą (panašiai per tiek laiko tokį pat kiekį perskaitau ir skaitydama lengvo turinio knygas), bet vėliau supratau, kad nebus taip paprasta- per valandą perskaitydavau vos 30 psl. Visgi, supratau, kad ši knyga nebus lengvai skaitoma (nes, jei būtų buvę kitaip, nebūčiau jos rugsėjį numetusi), tad pasistengiau suteikti ribas : per dieną perskaityti po vieną skyrių. Grįžau prie jos per žiemos atostogas- iš dalies dėl to, kad tuoj šią knygą nagrinėsime mokykloje per pamokas, iš dalies dėl to, kad pati norėjau nepalikti šios knygos nepabaigtos. O pradėjau ją skaityti lyg ir rugsėjo pradžioje, bet netrukus padėjau į šalį. Taigi, Fiodoro Dostojevskio ,Nusikaltimas ir bausmė“ tapo pirmąja perskaityta (tiksliau baigta skaityti) šių metų knyga. Tikėjausi šią knygą užbaigti dar iki 2011-ųjų, bet kaip sakoma: papasakok apie savo planus Dievui, o jis tik pasijuoks.
0 Comments
Leave a Reply. |